- atskambėti
- atskambė́ti, àtskamba (atskámba K), -ė́jo intr.; N, Rtr
1. DŽ1 atsklisti, ataidėti (apie skambesį): Staiga nuo miškų atskamba varpo garsai rš. | refl.: Lengvai atsiskamba nusigandęs skambučio atgarsis I.Simon.
2. ataidėti, atsigirsti (apie balsą, žodžius, juoką ir pan.): Ataskamba liūdna rugiapjūtės daina „Vai tu rugeli, tu žiemkentėli“ V.Myk-Put. Iš lauko atskamba klegesys ir juokavimai I.Simon. Žodžiai iš labai didžios tolumos atskambėjo Vd. ^ Kaip į girę šauki, taip ir vėl atskámba Vlkš. | refl.: Tie garsai atsiskambėjo klausytojų ausyse per ruporą rš. ║ refl. rezonuoti: Čia atsiskámba kaip bažnyčio[je] Brs.
3. Krž, Skr su skambalais priartėti, atvažiuoti: Žiūrėk, kas keliu àtskamba DŽ. Girdu, atskámba, atžvanga, atidainiuo[ja] veselninkai Vkš. Àtskamba veseilia (vestuvininkai) su dzvanais J.Jabl. Ei eikit lauku, bent pažiūrėkit, kas atskámb per laukelį LB72. Atskamba rieta, atskamba rieta padkavėlės, šilkinės kamanėlės TDrV24.
4. prk. ateiti (apie žinią, naujieną): Žinė atskambė́jo iš tokių tolybių Krš. Linksmos naujienos atskamba Ns1838,1.
5. būti panašiam (apie žodžius): Atskámba ir tas [žodis] teip pat Šlu.
◊ širdyjè atskambė́ti turėti atgarsį, sujaudinti, paveikti: Bene kožnas žodis judviejų širdysa atskambėjo Kel1881,64.\ skambėti; apskambėti; atskambėti; įskambėti; išskambėti; nuskambėti; paskambėti; parskambėti; perskambėti; praskambėti; priskambėti; suskambėti
Dictionary of the Lithuanian Language.